Bachata

Pirmą kartą išgirdus gitarą kojos dažnai nori judėti greičiau už galvą. Mokytojas parodys paprastą žingsnį į šoną, o po kelių minučių jau bandysi jį paversti mažu pokalbiu poroje.

Į daugumą socialinių šokių grupių žmonės ateina ir vieni, tačiau kiekviena studija turi savo tvarką. Jei partneriai keičiami, per vieną vakarą pajusi, kaip skirtingai tas pats žingsnis skamba su kitu žmogumi.

Nereikia būti „jausmingam“ pagal komandą. Gera pradedančiųjų klasė pirmiausia kuria ritmą, saugų svorio perkėlimą ir aiškų ryšį. Artumas, posūkiai ir puošmenos ateina tik tada, kai abu žmonės pasiruošę.

Bachata iškilo XX a. 7-ajame dešimtmetyje Dominikos Respublikoje. Gitara pasakojo apie sudaužytą meilę, gėrimą, pavydą ir kasdienį gyvenimą, o žmonės šoko kiemuose, baruose ir namų susibūrimuose.

Ilgą laiką tai buvo „netinkama“ muzika: radijas rinkosi merengue ir salsą, o vidurinė bei aukštesnioji klasė bachatą laikė vulgaria. Muzikantai sukūrė savo įrašų ir platinimo pasaulį, nes pagrindinė industrija jų nenorėjo.

Požiūrį keitė migracija, kasetės, Dominikos bendruomenės Niujorke ir tokie atlikėjai kaip Juan Luis Guerra. Jo „Bachata Rosa“ eros sėkmė padėjo muzikai patekti ten, kur ankstesnė bachata buvo nepageidaujama.

Vėliau Aventura, Romeo Santos, Monchy & Alexandra ir Prince Royce padėjo bachatą išgirsti naujoms diasporos ir pasaulio auditorijoms. Keliaudama muzika keitėsi, o kartu keitėsi ir tai, kaip žmonės pagal ją šoka.

Kultūra, ne vien žingsniai

Žodis „bachata“ dar prieš tapdamas žanro pavadinimu reiškė gyvą pasilinksminimą. Tai padeda suprasti šokį: jis gimė ne egzaminui ar scenai, o vakarui, kuriame muzika, flirtas, humoras ir nusivylimai buvo bendras reikalas.

Gitara dažnai pasakoja melodiją, güira brėžia nenutrūkstantį metalinį pulsą, bongai kuria pokalbį, o bosas laiko pagrindą. Kai išgirsti šiuos sluoksnius, žingsniai nustoja būti skaičių seka.

Šiuolaikinėje pamokoje gali skambėti tradicinė dominikietiška gitara, Niujorko miesto bachata, pop remiksas ar lėtesnis sensual kūrinys. Paklausk mokytojo, kokį pasaulį jis atveria — žodis „bachata“ vienas to nepasako.

Puikus atlikėjas ne visada yra mokytojas, padedantis tau mokytis. Ieškok žmogaus, kuris paaiškina ritmą, pastebi pasimetimą, pritaiko tempą ir leidžia drąsiai klausti.

Prieš nuspręsdamas, kad šokis ne tau, išbandyk daugiau nei vieną mokytoją. Kartais stilius tinka, o netinka kambarys, tempas ar mokymo kalba.

Trys naudingi klausimai

• Ar į jūsų pradedančiųjų grupę galima ateiti vienam, ir kaip pamokoje keičiami partneriai?
• Kurią bachatos kryptį dėstote ir kokį vieną įrašą siūlytumėte išgirsti prieš pirmą pamoką?
• Kokį bazinį judesį rodote pirmiausia ir į ką pradedantysis turėtų atkreipti dėmesį?